Tomo Varnausko eilės

Tai tylu...

Naktis apgaubė viską-
  tik širdis nerimauja.
Palikai mane tyloje...
Dūžis po dūžio-
  kodėl nėra galo?
Skausmas... neapykanta... neviltis...
  visa tai man padovanojai.
Akys... sako, kad jos nemeluoja;
  bet man jos parodė neteisingus žodžius.
Sudūžta nukritusios ašaros,
  jų tyloje nesigirdi...
O juk viską iš manęs atėmei-
Žvaigždes... šypseną... mylintį žvilgsnį...
Palikai tik tylą.
Pažvelk-
  aplink taip tylu...